Linkiu Jums kuo daugiau šilumos, artumo ir tvirtos ramybės sutinkant šv. Kalėdas
bei kuo daugiau užsispyrimo džiaugiantis artėjančiais 2010 -aisiais!
Posted in Ivairios | Leave a Comment »
don’t kid yourself
and don’t fool yourself
this love’s too good to last
and i’m too old to dream
don’t grow up too fast
and don’t embrace the past
this life’s too good to last
and i’m too young to care
don’t kid yourself
and don’t fool yourself
this life could be the last
and we’re too young to see
Posted in Dienoraščio skirtukas, Priminimai pačiam | Tagged muse muzika : blackout | Leave a Comment »
“Graudus švelnumas užliejo meistro širdį, jis nežinia kodėl pravirko, įsikniaubęs Margaritai į plaukus. Jos pirštai virpėdami glostė meistro smilkinius, raudodama ji kuždėjo: -Gijos, baltos gijos, mano galvoje tavo akis apkrenta baltas sniegas, ak, vargšė kankinio galva. Žiūrėk, kokios tavo akys! Jose – dykuma… O pečiai, naštos slegiami pečiai… Suluošino, suluošino … – jau be sąryšio kalbėjo Margarita, krūpčiodama nuo raudos.
Tuomet meistras nusibraukė ašaras, pakėlė klūpančią Margaritą, atsistojo ir tvirtu balsu tarė: – Gana! Tu mane sugėdinai. Aš niekada daugiau nepasiduosiu silpnavališkumui ir nekalbėsiu daugiau apie tai, būk rami. Žinau, kad mes abu esame aukos psichinės ligos, kurią, galimas daiktas, aš perdaviau tau … Na, ką gi, drauge nešim šią naštą.
Margarita palietė lūpomis meistro ausį ir sušnibždėjo: – Prisiekiu tau tavo gyvybe, prisiekiu tavo nuspėtu žvaigždininko sūnumi, viskas bus gerai.
- Gerai, gerai,- atsiliepė meistras ir nusijuokęs pridūrė: – Žinoma, kai žmonės “ligi galo perskaito šią knygą” (tekstas pakeistas), jie, kaip mudu su tavim, pradeda ieškoti antgamtiškų jėgų pagalbos! Na, ką gi, sutinku ir aš jos ieškoti.
Posted in "Be komentarū?", Priminimai pačiam | Tagged meistras ir margarita | Leave a Comment »
Ką tik per radijų išklausiau laidos gabaliuką, – postringavo, kad žmonija jau tuoj pasieks galimybių ribą sporte: greičiausiai jau beveik nubėgta, panerta, numesta ir pan.. Pritariu. Laiko atstumai tarp rekordu didėja. Dopingo kontrolė irgi. Nejau taip “iškelta kartelė” ir kitose gyvenimo esybėse? Be abejo – “laimėk milijoną”, “šok dešimtuke”, “būk žvaigžde”, žiūrėk į “dangų”… Ilsėkis stilingai, pirk namus “lizingu” dabar (na, šitas jau apkarto), apsistatyk buitį “feng šui”… Mėgaukis.
O sekse? Taip taip! Čia, labiau Media redaktorių dvejonių dėl tinklelio turinio atitikties sferoje? Ar jau pasiekėme ribas? Ar Jūs negraužia dvejonės, kad pastoviai “įveikiate tik puse” distancijos, kai kažkoks Aku Bekdhamdzis – jau visą? Turiu omenyje tai, kad jis įvykdo visą penkiakovę, o jūs jau pasiduodate po pirmų dviejų rungčių: paruošiamoji distancija, kilimas į įkalnę, taikinio įkalbėjimas, šautuvo įšildymas, tarpinis irklavimas, meditacinis supratimas, kad jau startas, valandos maratonas, baigiamasis šaudymas ir finalinis slydimas su posūkiais nuokalnėn. Oi, čia dar neišsemtos pievos. Kaip dainoje “walking in the fields of gold” – your body fields… Auksą imame! Sidabro medalio laimėtojas šnairuoja tai į tave, tai į ‘draugą”
. Pilna pasiūla “dopingo”, kol kas – jokios kontrolės…
Taigi – kas po to? Jei jau pasiekėme ribas? Ir sporte, ir smurte, ir sekse? Kas?
Posted in Neblaivios sapalionės, Priminimai pačiam | Tagged seksas ir sportas | 3 Comments »
Norėjau parašyt – meškos genai. Na, sutemo, apniuko, lyja… “Pasiėmiau” savaitę (nea – savaitėlę) atostogų. …. Oi, žinote ką, – norisi rašyti (jei gali -nerašyk – bet juk spaudosi tie klavišai, galim pasigynčyt, kur “dėti” kirtį
, tei va… Nugelto lapeliai, ir VĖL ĮJUNKSTU Į NORĄ SLĖPTIS BUTE. Slėptis pasibraukius TV programą. 22.00 LNK žinias + kažkokį filmą. FILMĄ. Įtariu, kad žinau žodį “empatiška asmenybė”. Ir Jūs tai itariate apie SAVE? NesiSIELOKITE, tai … (norėtumėte skaityri toliau žodį “praeina”?)… kaupiasi. Sako, kad vyrams ansčiau. Nejaugi? Kodėl niekur nekaičiau, kad meškos miega kartu? O jei kartu – tai su kuo? Banioniu iš “Soliario”?
Posted in Neblaivios sapalionės | Tagged banionis soliaris, meskos miegas | 2 Comments »
„Bėga du vilkai mišku, žiūri – zuikis. Vilkai alkani, o zuikis toks sveikas, kailiukas blizga… Et, griebė vilkai zuikį ir suėdė. Guli saulutėje, šildosi, pilvus kaso… Vienas sako:
– Geras buvo tas zuikis, nieko blogo nedarė, o mes jį suėdėm, kažkaip nepatogu…
– Jo, reikia kažką daryti, – pritaria antras, – sąžinė graužia…
– Gal mes jam paminklą pastatykim?
Kaip tarė, taip padarė: monumentą zuikiui miške supylė. Gražus, aukštas, tik kažko trūksta…
– Klausyk, – sako vienas, – nesupras miško žvėrys, ką čia tas monumentas vidury miško reiškia, gal reikia ką nors užrašyti?
– Gal parašykim „Zuikiui nuo draugų“?
– Kokie mes jam draugai, taigi mes jį suėdėm…
– Na tada „Zuikiui nuo priešų“. Kažkaip neskamba,– sumurma antrasis.
– O, sugalvojau! – apsidžiaugė pirmas vilkas, – ZUIKIUI NUO SOCIALINIŲ PARTNERIŲ ..“
Posted in "Be komentarū?", Ivairios, Mūsų laikmečio išmintis?, Priminimai pačiam | 2 Comments »
Bėda: oligarchinė valstybė? Ne –oligarchinis miestas. Oligarchinė valstybė dar nėra taip blogai. Oligarchinis miestelis- va kur bėda. Juk pamenate „senus teisingus“ vesternus, kur miestelį, valdomą ir melžiamą niekšo šerifo ir jo chebros išlaisvindavo gerieji didvyriai piemenys? „Nacionalinė sutartis“? Kaip galima tartis su neįgaliaisiais? Jei mes esame 95% varguoliai (pajamos <1000), 4% varijuojantys bei 1% oligarchų klano – jau vėlu tartis. Vis daugiau žmonių supranta, kad lazda turi du galus. Nustekenta Lietuva, ir nebelieka kam palaikyti oligarchų turto vertės. Lazda turi du galus. Belieka suvokti apmaudą dėl to džiaugsmo, jog oligarchai irgi žmonės. Jie sekundėlei pajaučia nostalgiją. Kitokios Lietuvos nostalgiją. Tėvynės su lyg 2005 džiaugsmingais 70% sutiktųjų veidais. Prisimena vaikystę savo, kai buvo …
Posted in Ivairios | Tagged nacionalinis susitarimas, oligarchine valstybe, oligarchu valdymas, oligarchu valdzia | 1 komentaras »