Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 8 balandžio, 2009

“Lygiai kaip milžiniškos snūduriuojančio pasaulio erdvės pamažu buvo taip užpildytos žmogaus kūriniais, kad pati nelytėtos gamtos idėja šiandien siejama tik su Edeno mitu (salų nebeliko), nes apgyvendinęs dykumas, sudalijęs rėžiais jūrų pakrantes, net dangų suraižęs didžiuliais lėktuvų pėdsakais, žmogus paliko nelytėtas tik tas vietas, kur iš tikrųjų neįmanoma gyventi – lygiai taip ir tuo pat metu (ir dėl to) istorijos jausmas užgožė gamtos jausmą žmonių širdyse, atėmęs iš kūrėjo tai, kas jam iki tol priklausė, ir atidavęs tai sukurtai būtybei, ir tas impulsas buvo toks galingas ir nenumaldomas, kad galima įsivaizduoti ateisiant dieną, kai tylus gamtos kūrinys bus ištisai pakeistas žmogaus kūriniu, šlykščiu ir gluminančiu, aidinčiu revoliucijų ir karų šūksniais, dundančiu fabrikais ir traukiniais, pasiekusiu galutinę pergalę istorijos vyksme, – ir tuomet bus užbaigta tai, kas, galimas daiktas, žmogui buvo skirta padaryti šioje žemėje – įrodyti, jog visi grandioziniai ir stulbinantys dalykai, kuriuos jis įstengė padaryti per tūkstantmečius, neverti nei lakaus erškėtrožės aromato, nei alyvmedžiais apaugusio slėnio, nei mylimo šuns.“         A. Camus

Čia aš prisiminiau nuostabią skaitytą knygą:  K.D. Saimeko  “Miestas“ 🙂

Read Full Post »