Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 29 balandžio, 2009

…Raigardo slėnį. Kartais mane pagauna tam tikra nuotaika, prie tam tikrų aplinkybių, kai bandau (nelabai tas žodis, “bandau“. Lyg bučiau…) save įsivaizduoti ir pajausti būnant Raigardo slėnyje. Sėdžiu ant vieno krašto ir žvelgiu link kito… Gal tik taip vadinu tą įsivaizduojamą vietovę, tą “kitą vietą“, gal jo paveikslų nuotaika tinkama šiems momentams,- nesistengiu perprasti smulkmenų. Bet žinau tam reikalingas aplinkybes: visų pirma, turi būti saulėta diena, šilta ar net karšta. Vidudienis. Ne namuose. Aplink lengvas miesto triukšmelis. Gal net minutės mašinų spūstyje. Keistas akordas ar frazė, minčių nuotrupa per radijų. Svajonės savaitgaliui. Vakar dienos potyriai. Prisiminimai iš filmo, artimo pažadai ar pokalbis. Balzgana horizonto linija. Kelias iš kaimo atgal. Kažkas dar – ir… “bac“! Aš noriu sėdėti Raigardo slėnyje! Net pagaunu tą jausmą, matau jo tolimus horizontus (o jis be galo didelis), apveltus debesėlius, žalumą, kuri balzganuoja ir melsvėja vis daugiau, kuo toliau klysta žvilgsnis nuo aiškiau matomų vidurio kraštų… Visas vaizdas tęsiasi tolyn, nuo žinomo ir aiškaus, iki dvasios nuotaikų neatpažinto, vos įžiūrimo horizonto linijos. Taip, ten paslaptis, ten TAI, ką jauti kažkur giliai, kas skamba spalvų ir kvapų , prisiminimų tarpusavio sąveikoje, kas nenusakoma ir nebus nusakyta žodžiais, o tik – prisiminta kaip skonis, kaip tai, kad tu šitą potyrį galėsi “pasišaukti“ ir vėl. Prie tam tikrų aplinkybių. Buvimą Raigardo slėnyje. Kur tolumoje yra TAI.
Turi būti saulėta diena… 😉 Kada nors ne sėdėsiu, o eisiu link to tolimojo krašto. Raigardo slėnio ANO krašto. 🙂

Read Full Post »