Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for 9 rugsėjo, 2011

Iš  http://vz.lt/?PublicationId=c6c197fe-b182-4ec1-a94c-1b95947cf436 :

Jeffrey D. Sachs

Mes gyvename stipraus nerimo laikais. Nepaisant to, kad bendra  pasaulio gerovė yra nematytai išaugusi, patiriama daug nesaugumo, nerimo ir nepasitenkinimo. Didžioji dalis amerikiečių mano, kad šalis eina „klaidingu keliu“. Pesimizmas stiprėja. Tą patį galima pasakyti apie daugelį kitų šalių.

Esant tokiai padėčiai, atėjo laikas persvarstyti pagrindinius mūsų ekonominio gyvenimo laimės šaltinius. Užuot teikęs daugiau laimės ir pasitenkinimo gyvenimu, nepaliaujamas didesnio pelno siekimas skatina precedento neturinčią nelygybę ir nerimą. Ekonominė pažanga yra svarbi ir gali labai pagerinti gyvenimo kokybę, bet tik tuo atveju, jei jos siekiama darniai su kitais tikslais.

Čia pavyzdžiu yra Butano Karalystė Himalajuose. Prieš keturiasdešimt metų jaunas, valdyti pradėjęs ketvirtasis Butano karalius priėmė išskirtinį sprendimą – šalis turi siekti „bendrosios nacionalinės laimės“ (BNL), o ne bendrojo nacionalinio produkto (BNP). Nuo to laiko ši valstybė eksperimentuoja su kitokiu, holistiniu požiūriu į vystymąsi, kai pabrėžiami ne tik ekonominis augimas, bet ir kultūra, psichinė sveikata, atjauta ir bendruomeniškumas.

Neseniai daugybė specialistų buvo susirinkę Butano sostinėje Timpu, kad įvertintų šalies pasiektus rezultatus. Man teko organizuoti šį susitikimą kartu su Butano ministru pirmininku Jigme Thinley, tvarios plėtros lyderiu ir aktyviu BNL koncepcijos šalininku. Mūsų susitikimas įvyko po to, kai liepos mėnesį buvo priimta Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos deklaracija, raginanti valstybes išnagrinėti tai, kaip nacionalinė politika gali skatinti jų visuomenių laimę.

Visi susirinkusieji Timpu sutiko, kad svarbu siekti laimės, o ne nacionalinių pajamų. Mes nagrinėjome klausimą kaip pasiekti laimę pasaulyje, kuriam būdinga sparti miestų plėtra, masinė žiniasklaida, pasaulinis kapitalizmas ir ekologinės būklės blogėjimas. Kaip galima pertvarkyti mūsų ekonominį gyvenimą, kad vėl atsirastų bendruomeniškumas, pasitikėjimas ir aplinkos tvarumas?

Štai keletas pirminių išvadų. Pirma, neturime sumenkinti ekonominės pažangos vertės. Kai žmonės badauja, neturi tokių būtiniausių dalykų, kaip švarus vanduo, sveikatos priežiūra ir švietimas, bei prasmingo darbo, jie kenčia. Ekonominė plėtra, kuri mažina skurdą, yra labai svarbus žingsnis didinant laimę.

Antra, nepaliaujamas BNP siekimas, nepaisant kitų tikslų, taip pat nėra kelias į laimę. Per paskutinius 40 metų labai išaugo Jungtinių Valstijų BNP, bet ne laimė. Dėl beatodairiško BNP vaikymosi atsirado didelė turto ir valdžios nelygybė, sparčiai augo milžiniškas nepasiturinčiųjų sluoksnis, milijonai vaikų atsidūrė skurde ir labai pablogėjo ekologinė būklė.

Trečia, laimė pasiekiama kai atskirų asmenų ir visuomenių požiūris į gyvenimą yra harmoningas. Mes kaip asmenys esame nelaimingi, jei netenkame būtiniausių materialių dalykų, bet lygiai taip pat būname nelaimingi, jei siekiame didesnio pelno vietoj to, kad daugiau dėmesio skirtume šeimai, draugams, bendruomenei, atjautai ir vidinės harmonijos išlaikymui. Tvarkyti ekonominę politiką taip, kad gyvenimo lygis kiltų, visuomenei yra vienas dalykas, o pajungti visas visuomenės vertybes pelno siekimui – jau visai kitas.

Vis tik Jungtinės Valstijos vis labiau leido, kad įmonių pelnas užgožtų visus kitus siekius – sąžiningumą, teisingumą, pasitikėjimą, fizinę ir psichinę sveikatą bei aplinkos tvarumą. Dėl to, kad įmonės skiria lėšų rinkiminėms kampanijoms, vis labiau griaunama demokratija ir tai vyksta su JAV Aukščiausiojo Teismo palaiminimu.

Ketvirta, pasaulinis kapitalizmas kelia daug tiesioginių grėsmių laimei. Kadangi jis skatina klimato kaitą ir kitokių rūšių taršą, nyksta natūrali aplinka, bet dėl nuolatinio naftos pramonės propagandos srauto dauguma žmonių apie tai nieko nežino. Jis silpnina socialinį pasitikėjimą ir psichinį stabilumą, todėl vis daugiau sergama klinikine depresija. Masinė žiniasklaida tapo priemone skelbti įmonių „pranešimus“, kurie atvirai prieštarauja mokslui, o amerikiečiai kenčia nuo vis gausėjančių vartotojo priklausomybių.

Pagalvokite apie tai, kaip greitojo maisto pramonė naudoja aliejus, riebalus, cukrų ir kitus priklausomybę sukeliančius ingredientus, kad žmonės taptų nesveikai priklausomi nuo maisto, skatinančio nutukimą. Dabar vienas trečdalis visų amerikiečių yra nutukę. Likusiai pasaulio daliai galiausiai atsitiks tas pats, jei valstybės neapribos pavojingos įmonių veiklos, įskaitant nesveiko ir priklausomybę sukeliančio maisto reklamą mažiems vaikams.

Problema yra ne tik maistas. Masinė reklama skatina daug kitų vartotojo priklausomybių, įskaitant per ilgą televizijos žiūrėjimą, lošimą, narkotikų vartojimą, rūkymą ir alkoholizmą, o tai reiškia dideles visuomenės sveikatos išlaidas.

Penkta, norėdami skatinti laimę, turime nustatyti ne BNP, o tuos įvairius veiksnius, kurie gali didinti ar mažinti visuomenės gerovę. Daugelis valstybių investuoja į BNP skaičiavimą, bet skiria mažai lėšų nustatyti prastos sveikatos (pavyzdžiui, dėl greitojo maisto vartojimo ir per ilgo televizijos žiūrėjimo), mažėjančio visuomenės pasitikėjimo ir ekologinės būklės blogėjimo šaltinius. Supratę šiuos veiksnius, galime veikti.

Beprotiškas įmonių pelno vaikymasis kelia grėsmę mums visiems. Žinoma, turime remti ekonomikos augimą ir plėtrą, bet tik platesniame kontekste – tokiame, kuris skatina aplinkos tvarumą ir socialiniam pasitikėjimui būtinas atjautos bei sąžiningumo vertybes. Laimės paieškos neturi apsiriboti gražiąją Butano kalnų karalyste.

***

Jeffrey D. Sachsas yra Kolumbijos universiteto ekonomikos profesorius ir Žemės instituto direktorius. Jis taip pat yra Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus specialusis patarėjas Tūkstantmečio vystymosi tikslų klausimais.

© “Project Syndicate“, 2011

Read Full Post »