Feeds:
Įrašai
Komentarai

Archive for the ‘Kai išsimiegosiu’ Category

Mintis: Vieni klausant klasikinę muziką prisimena viską, kiti tik kartais ją klausydami kažką prisimena, o dar kiti – nemėgsta klausytis klasikinės muzikos

Read Full Post »

jei varpas skamba, jei jis teisingai nulietas, ir jei tieisi ranka ji svambina – jo garsas siekia iki liūdniausių širdžių ūkanotų kraštų.

Read Full Post »

Read Full Post »

“Nagi, retieji nuo darbo ir šeimos pavargę užklydėliai. Ir laimingieji bei ne. Atsakykite į klausimą: kada gi bus GANA? Kada gi sotūs atsisuks į alkanus, o nevisai sotūs nustos sotintis ir užfiksuos momentą? Kada nustosime bijoti ar vengti  galvoti apie finišą, ir galėsime pradėti – apie posūkį? Kokią direktyvą reikia patvirtiniti ES, Vatikane ir Korane, kad nustotume vaikytis vis tolstančio kartu su infiacija bei investavimo klystkeliais  “laimės modelio“, ir pažveltume ten, kur labiausiai mus gąsdina pažvelgti žiniasklaida – aplink save ir atgal? Juk tiek gero padaryta, tiek viskas išvystyta, tiek klaidų ir jų ištaisymo bei paaiškinimo idan “suprasti – nekartot“i padaryta… Nejau vis valgysim pseudojudėjimo į priekį skatinamuosius “vaistus“? Ar nejaučiate, kad skaniai jau ir sočiai pavalgėm.. Gal stojam, išskėčiam rankas, ir pagaunam tai kas inercija eina iš paskos, prisikaupę po mūsų beprotišku judėjimu į priekį, apglėbiam pagavę,- ir pastatom šalia? Kada kiekvienas nustosime savo profilį lyginti su Jonu Meku ar žolę vakar nutrimeriavusiu Algiu? Kada pakaks ko TU turi namie, ir KO mes turime prikaupę istorijoje ir patirtyje? Niekada? To truksta GĖRIUI?  O ko dar trūksta gėriui? Pats judėjimas žmogaus – kiek tai gėris? Kad išmaitint vaikus ir bobutes? O je beyby – rašau ir jau suprantu. Negalima nevartoti. Negalima atsiskirti, nebent – savanoriu į Afriką ar Japoniją. O jei pas kaimyną?
Nejau mažai parašyta, pamokyta, nufilmuota, nutapyta ir suvaidinta? Kafka, Kamiu, Kantas ir Servantesas su Florizeliu. Pagaliau – “Beovulfo“ 7 skirtingi pastatymai. Kas dar Jums neaišku? Ką vakar laikraštyje papildomai siūlė siekti? Nagi, jei parašysite 10 komentarų, – nebegersiu daugiau “Ginko Belobos“ – prisiekiu savo dešiniuoju kreivuoju mažuoju pirštpisčiu. 🙂 Ir paklausykite žmonių, kaip mes, ne ką daugiau padariusiu, žodžius:

Tai šis filmas ir uždavė, man Sirvydui, klausimą – kiek ir ko gera reikia padaryt, kad galėtum paskui ramiai po tokius takelius mąstydams eiti link namelio kur vakare susirinks draugai?

Read Full Post »

..pakliuvau į kažkokia kvailą laiko viją – kai savaitės pradžioje dievini atsidavimą miego pasilepinimams, o į galą – naktinėjimui… Ketvirtadienį jau sieki žlugdyti savo sveikatą nemiegu, buvimu, penktadienį aukoji bendravimui, šeštadienį atitrūkimui nuo visuomenės, o sekmadienį – prarasto atstatymui… Gal labiau priimtinas kitas savaitės modelis? Kuris užsibaigia (?) šeštadieniu? Na – Sunday, Monday….  Neseniai pabandžiau vizualizuoti savo “metų laikų“ pojūtį samonėje. Jis atrodo štai taip :

metai

O savaitė? Nupiešime ir tai. Vėliau, kai išsimiegosiu 😉 Ech, miegas…. Tai vertybė. Kaip desertas – reikia skanauti po truputį. Juk galima “užstatyti budylnyka“ keliems prikėlimams – kaip kasniams. Prabudai – ir suvokei, kad dar tik pusė patiekalo! Sekantis skambutis – dar už 4 valandų… O kas iš mūsų neperspaudinėja ankstyvą rytą mobilaus tel. žadintuvo – “pačepsėjimo ir pasirąžymo“ pertraukėlėms po 10 min.?  Saldu? Ir gaivu. Juk po to dar laukia tekantis šiltas vanduo vonioje… O po to atsistato nuotaika dienai, veiksmui. Pusryčiai… Mmm…

Read Full Post »

Paskutinis akių užmerkimas ir atmerkimas. Kai gulėdamas saugiuose namuose, patale, paskutinį kart tą dien užmerki akis IR staiga užmiegi, o po to – atmerki jas ryte, kai atsibundi. Tai trunka lyg akimirką. Miegas, kuris “suryja“ tavo kelias valandas laisvalaikio. O kiek įvyksta tame tarpe laike kažko? Kartais atsimeni, kartais ne. Akimirksnis… Daug ar mažai laisvalaikio? Sapnai…    Norisi dar pabūti neužmigus, jausti lėtą laiko tėkmę, BŪTI! Nemiegoti. Nes akimirka – ir kelių valandų laisvalaikio kaip nebūta?! Laukiamas rytas skatina greičiau užmigti, o nelaukiamas – BŪTI?     Ar tik ne E. Po rašė, kad ĮDOMU tiems žmonėms, kurie sugeba suvokti pasaulį ir dieną miegodami? Miegoti tada, kai kiti nemiega. Atvirkščiai. Hmm. Tuoj perversiu knygelę. Luktelkite akimirką. Tuoj, kur ta mintis? Oi, radau! Štai: “Tie, kurie regi vaizdinius dieną, suvokia daug dalykų, prasprūstančių pro akis žmonėms, sapnuojantiems tik naktimis“ E.A.Po “Eleonora“.

Read Full Post »

 Kodėl vis grįžtu prie šios temos? Ogi man imponuoja užsienyje, pažangiose šalyse galvą keliantis judėjimas, kurio esminė idėja yra tai, jog šiais laikais sveikas ir pilnavertiškas miegas tampa didesnė vertybė už seksą. Taip taip, dangiškieji migdolai. Leiskite paklausti – kada gi Jūs paskutinį kartą buvote sveikai ir pakankamai sočiai išsimiegoję? Skaniai? Ar tai dėl to, kad šeštadienį padauginote? Ar kad žmona su vaikais buvo išvykusi į pajūrį? Netikiu! Vis tiek netikiu. Kaip pasakė vienas prietelius, atėjęs vėlyvą šeštadienio ryta pas mane į svečius ir radęs mane 11 val. ryte vis dar gulintį: “- Raibuti, po paraliais! Tu turi 200.000 eurų banke!“ Na ne, neturiu – atsakiau nustebęs. “-Hmm.. Tai kaip gi tu, po paraliais, tuomet gali ramiai sau gulėti, kad ir šeštadienio rytą, iki tokio vėlumo?“ Ir man pasidarė neramu. Neramu dėl to, kad supratau, jog jau nuo 9.00 ryto pasidarė neramu. Kažkas ne taip patampa, kai pasilieki lovoje daugiau nei įprastas kėlimosi į kovą laikas. “Skink dieną“. “Ankstyvas paukščiukas randa didžiausia kirminą“ ir t.t. man sukosi galvoje… Jaučiausi kaltas… 

Tad brangieji mano! Kaip gi išsimiegoti be kaltės jausmo? Sakote sodyboje, per atostogas? Nė velnio! Juk vakar skaitėte žurnale žmonės interviu su veikliais ir sėkmingais, kurie “nemiega“, kurie persidirba ir klesti. Jei jums tai nė motais, tai tuomet matyt buvote šiandien numatę sau veiklos sodyboje ar išvyką su vaikais kurorte? Juk tai nesiderina su miegu iki 11.00? Dar daugiau – ar isivaizduojate tokį dalyką, kaip popusrytinis miegas? Na, atsikėlete sunkiai sunkiai 9.00 , papusryčiavote sočiai, prasivėrėte plačiau langus, ir atgulėte vėl porai valandų pogulio – 2-3 posmeliams sapnų, skant? Siaubas? Aha!   Tai štai – visos šios teorijos paskatoje man peršasi viena paprasta idėja – sveiką ir ramų miegą reikia pirkti. Taip taip – pirkti. Tam, kad ryte nekiltų debatų pačio su savimi, keltis ar dar ne? Gulėti! Miegoti toliau! Juk sumokėta, pinigai bus kaip į balą! O jei vistik ir nuspręsite šokti anksčiau – tai bus visiškai naujas potyris. Toks pat, kaip visagalė pasirinkimo laisvė – t.y. galiu gulėti, o galiu keltis! Lygevertis pasirinkimas. Ne tas įprastas – galiu gulėti, BET REIKIA keltis. Tad štai, bičiuliai – miego turizmas. Pasirinkite kelionę – Jūsų miego patirtimi bus pasirūpinta! Siūlau išbandyti populiariausią:

Išvykimas: lėktuvu Ryga-Ciurichas. Vakare iš Ciuricho traukiniu pasiekiame miestelį Alpių papėdėje. Vakarienė žvakių šviesoje. Miegas sename girgždančiame viešbutyje iki 11 ryto, 12- pusryčiai. Lipame į kalną. Pietūs 2000m. aukštyje. ir t.t. Vakarienė ir pašnekesiai apie miegą ir sapnus iki 02 nakties. Miegame iki 7.00 ryto. Taip taip, kaeliames anksti, kad patirtume nepakartojamą popietinį miegą pilnavertiškai. Taigi – iki 15 val. aktyvus shopingas miestelio suvenyrų parduotuvėse. Pietūs. 16.00 – 17.00 gilus popietinis miegas. 17.10 visi balsuoja už jo pratęsimą iki 18.00 🙂 . Vakare išvykstame į aukščiausią traukiniu pasiekiama viršukalnę. Miegas šiltuose miegmaišiuose, sniego apsuptyje…

Read Full Post »

Older Posts »