Feeds:
Įrašai
Komentarai

Posts Tagged ‘Fėjos’

Read Full Post »

Fėjos stebuklingu būdu kišasi į žmonių reikalus, o jų vardas siejasi su lotynišku žodžiu fatum (likimas, lemtis). Sakoma, kad fėjos gausiausios, gražiausios ir įstabiausios iš visų mažesniųjų antgamtinių būtybių. Tikėjimas jomis nėra būdingas vien kuriai nors atskirai šaliai ar epochai. Senovės graikai, eskimai ir raudonodžiai indėnai mums pasakoja istorijas apie herojus, pelniusius šių vaizduotės tikėjimo kūrinių meilę ir palankumą. Tačiau tokia laimė būna pavojinga; patenkinusi savo užgaidą, fėja gali savo meilužį ir pražudyti. Airijoje ir Škotijoje “fėjų tauta” tikima, fėjos gyvena požeminiuose būstuose, kur slepia pagrobtus vaikus ir vyrus. Airijos ūkininkai, rasdami laukuose titnaginių strėlių antgalių, mano, kad kadaise jie priklausė fėjoms (amazonėms? Raibučio pastaba) ir priskiria jiems gydomųjų savybių. Ankstyvose Yeatso novelėse dažnai minimi kaimo žmonės, patekę pas fėjas. Vienoje novelėje kaimietė pasakoja autoriui, kad “ji netikinti nei pragaru, nei dvasiomis. Pragaras – tai kunigų išmonė, kad žmonės jų klausytu, o dvasiomis, sakė ji, nėra leidžiama savo valia šlaistytis po žemę; užtat žemėje gyvena fėjos, gnomai, jūros arkliai ir puolę angelai…”

Fėjos dievina šokius, muziką ir žalią spalvą. Yeats’as pažymi, kad “Airijos nykštukai ir fėjos kartais būna mūsų ūgio, kartais aukštesni, o kartais, kaip man sakė, maždaug trijų pėdų ūgio”. XVI amžiaus pabaigoje škotų dvasininkas, pastorius Robertas Kirkas iš Eberfoilio, parašė knygą “Slaptoji sandrauga, arba Apybraiža apie požeminio (ir dažniausiai) nematomos tautos, lygumų škotų pramintos faunais, arba vilkatais, prigimtį bei darbus, parašyta pagal antruoju regėjimu apdovanotų žmonių liudijimus”. 1845 m. seras Walteris Scottas perspausdino knygą. Sakmė byloja, kad fėjos pagrobė Kirką, nes jis išdavė jų paslaptis.

Italiją supančių jūrų platybėse, ypač Mesinos sąsiauryje, fata morgana audžia miražus, kurie klaidina jūreivius ir jų laivus užplukdo ant seklumos.

Aprašymas iš Jorge Luis Borges “Pramanytų būtybių knyga” 1967

Taigis, ir man teko vieną syki susitikti “Fėjų prieglobsčio” apylinkėsna vieną tokią. Pavadijau ją “Vasaros fėja”. O buvo taip: atotostogavome su tėvu ten kaip visad gegužės gale – birželio pradžioje, pabėgę nuo miesto žvangesio ir įsiparegojimų. Karštomis dienomis važiuodavome maudytis prie netolimo ežeriuko – Banėno užtvankos. Taigi, riedam ramiai sau pro miestelį žvyrkeliu, jis jau paliko užnugaryje. Buvės Nevėžio kolūkis. Priekyje kalniukas, ant kurio stovi apleistas “kultūrnamio” pastatas. Jau iš toli pastebiu, kad kelio viduryje kažkas vyksta. Judesys. Suprantu, kad kažkokia žmogysta pritūpus kažką daro. Šalia guli dviratis. Sulėtinu mašinytės greitį. Galvoje dingsta mintys, o kūną nusmelkia keista nuotaika – ne ta, kai adrenalinas plūsteli, o ta kitokia, kai susidūri su kažkuo, ką lyg ir supranti, tačiau neturi įgūdžių patikėti. Vaikystėje ir mieste mokė to nemokė, deja. Taigi. Išlėto apvažiuoju tą vietą. Aiškiai matau štai ką: nenusakomo amžiaus ir grožio mergina-moteris, apsirengusi džinsiniu puskombinezoniu (na, tokiu per dideliu, su petnešomis) glostė ežiuką, bet man pravažiuojant, paėmė jį ant rankų ir įbėgo į praviras kultūrnamio duris, palikdama dviratį gulėti ant kelio. Vat adrenaliną pajutau, tik pamatęs ją iš arčiau. Rašydamas “nenusakomo”, turėjau omenyje ne “super”, o tai, kad neįmanoma apibūdinti ir įsiminti – ji įkūnijo visas merginas ir moteris. Kažkokia labai paprasta ir aiški jėga neleido man sustoti, ką tikrai norėjau padaryti. Žinote, kaip būna per sapnus – nori bėgti, tačiau negali, nori pasukti, tačiau eini tiesiai… Taip ir nuvažiavau… O tuo metu buvau pakankamai jaunas, tad visą laiką gulėdamas po saule prie vandens vis masčiau, kaip čia užkalbinus tą būtybę :) . Saulė įdrasino, pasiruošiau. Grįžtame. Užkilęs ant kalniuko, prie kultūrnamio, stabteliu ir suku link kelkraščio. Pabelsiu į tas duris. Tačiau… pasirodo, ant jų kybo sena, visus plyšius užrūdijusi spyna. Durų apačioje auga tanki žolė, kuri jas dengia gerą pėdą į viršų. pro jas senai kas bevaikščiojo… Ir, galiu net ir dabar duoti nukirsti savo mažajį kreivajį pirštą – nei prieš tai, nei po to toje gyvenvietėje neesu sutikęs nei merginos, nei moters su tikru, nutrintu džinsiniu kombinezonu, languotais flaneliniais marškiniais bei kiaurai veriančiu vasaros akių žvilgsniu….

Read Full Post »

  Žmonės būna įvairūs savo apranga, pėdos dydžiu, plaukų spalva, lytimi, libido stiprumu, pomėgiais, šeimynine padėtimi, skrandžio talpa, apsiskaitymu, hobiais ar ne, lobistai ir ne, politikai ir skirtingų partijų nariai, bėdų kiekiu, noru dalintis savo potyriais ar jausmais, emocijomis kalbomis ar fiziniais veiksmais, telepatija ar ne, ir “Fėjų prieglobstyje“ visi renkasi kuo skirtingiausi, kuo įpatingiausi. Renkasi vienu tikslu – pasisemti energijos iš kosmoso, sumedžiotų gyvūnų, augalų ar grybų. Ir prigalvoja įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, kaip “Sezono atidarymas“, “Sezono uždarymas“, “Žiogų sezonas – taparai“, “Aro gimtadienis“, “Ledas Undinėje“, “Talka“, “Talka pavasario“…  OK, štai momentėliai ir mano įspūdžiai iš 2008.09. 14 vykusio “sezono uždarymo“, – o jei manote antraip, tai esate 🙂 . Arba – antrinante :)))).  Planuotus veiksmus ir chronografiją galite pasitikslinti čia …….  .

bulviene

bulviene

Na, čia prietelius ruošia vogtas bulves grybienei. Šeštadienio ryte vistik Tėvas pririnko grybukų. Girdėjau, kad dievas nebaudžia už gėlių, knygų ir vaistų vagystes. Na, o bulvės padeda nuo skorbuto! ~
grybiene 1

grybiene 1

 Katiliukas pašautas. Kaip rašė Kastaneda – “jėga tau atsiuntė tą triušį. Turi jį priimti, jis pasiruošęs mirčiai. Suvalgyk jį, įgauk jo jėgą….“  Grybienė buvo ne tik skani. Mes įgavome voveraičių, ūmedžių ir baravykų jėgą. Vyrai pešėsi dėl lepšių – jų jėga vertingiausia!

ultra-zydras1

ultra-zydras1

Kaip ir minėjau, dalyviai skiriasi ir apranga. Tai Majeda. Agresyviai ir ekspresyviai besirengiantis. Grybų siubas. Ar jūs žinote, kad grybai priskiriami prie atskiros rūšies? Jie turi tiek augalo savybių, kiek ir gyvūno. Neveltui tokiuose žaidimuose kaip “Ice Wind Dale“ ir pan. jie buvo aktyvūs blogiukai ir priešininkai.
zuviene-1

zuviene-1

Spėkite. Koks tai grybas? Žvynabudė? Ne. Tai žuvis Karosas. Pagal chronografiją – tai “žuvienė“. Mes labai puikiai išrūkėme itin didelį karosą, sugautą tose apylinkėse, ir tuo metu, kai vyko mėnulio užtemimas. (spausk, jei neprisimeni). Beje, iš jo mes įgavome daugiausia jėgos.
ispudziai-1

ispudziai-1

Šeima, bet skirtingos emocijos. Kaip smagu jomis dalintis, jaučiant, kaip kūnų syvais skverbiasi kosminė energija, užpildydama net ir labiausiai apleistas vieteles, nutirpusias nuo miesto rutinos. Jauti kaip kanda, tačiau prisileidi tik pačius mažiausius gaivalus, mailių. Bijai arba nežinai apie stambius, o jie renkasi ne tave… Reikia stengtis ir čia. Stengtis.
tradicinis-potyris-aras1

tradicinis-potyris-aras1

Kitą dieną mėgavomės tradiciniais potyriais. Tai – “antrinio vartojimo kultūros“ žurnalai “Žmonės“. Seni. Pasistatai kėdę pievoje, pasidedi vienoje jos pusėje ant žolės krūvelę tų pagarbių leidinių, o kitoje pusėje – taurę vandens su alumi. Jami žurnalą, vartai, kvėpuoji tyru oru, tasrpais užmeti akytę į vis tuos pačias aktyvias asmenybes nuotraukose, smagius komentarus,- kas kaip ir kodėl dar kartą tą patį padarė, užsidėjo, pasakė, nusipirko ar ta pačia proga susitiko… Tada pažvelgi į piliakalnį, pagalvoji kaip 17a. švedai gavo čia “malkų“, atkreipei dėmesį į keistus debesis, vėjo stumdomą tolimo miškelio pirmosios linijos eglių stambiosios bendrininkės viršūnę ir atsipūtei. Gera. Verčiam kitą puslapį…
tradicinis-potyris-aras2

tradicinis-potyris-aras2

Gera ir ramu… O jie tokie tolimi, -tie, kurie nuotraukose, kurių sėkme reikia sekti, kuriais naudojasi žiniasklaida, diktuodama mums visuotinai priimtinos laimės modelio rėmus 😉
seimininkas1

seimininkas1

Na, čia mažiausiai komentarų. Tai slaptingiausia “Fėjų prieglobsčio“ asmenybė ir herojus. Tai idėjinis lyderis. Klyčka – “Tėvas“. Atpažinsite iš pasakojimų apie “Džentelmeno komplektėlį“. Pagarba. Daug dirba visada. Arba visada dirba. Kažką arba skina rūgštynes.
kavarskas1

kavarskas1

Taip. Ižvaža iš miesto pradėjo baigtis keliaujant atgalios pro šventąjį Kavarsko šaltinį. Maudžiausi ir atjaunėjau vėl 5 metais. Tiek pat pasenstu per dvi savaites Urban Trouble Everyday Life …..
Be komentarų?

Read Full Post »